Vyskupystė yra tarnystės, ne garbės vardas, nes vyskupui priklauso labiau tarnauti, kaip vadovauti, pagal Mokytojo įsakymą: „Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas“. Tai pasakė popiežius Pranciškus kreipdamasis į savo naująjį vyskupą auzilijarą jo konsekravimo Mišių homilijoje pirmadienį. Popiežius aukojo Laterano bazilikos pašventinimo liturginės šventės Mišias savo katedroje, t.y. Laterano bazilikoje, kuri yra popiežiaus, kaip Romos vyskupo katedra nuo IV amžiaus.
Vyskupo konsekravimą iš Popiežiaus rankų priėmė mons. Angelo De Donatis, titulinis Mottola vyskupas, kurį popiežius paskyrė savo vyskupu augziliaru Romos vyskupijoje rugsėjo 14 dieną. Vyskupas De Donatis, Romos vyskupijos kunigas ir kunigų tarybos narys, pastaraisiais metais buvo Šv. Evangelisto Morkaus bazilikos klebonas.
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, pasiųstas Tėvo žmonijai išpirkti, savo ruožtu pasiuntė į pasaulį dvylika apaštalų, kad pilni Šventosios Dvasios galios, skelbtų Evangeliją visoms tautoms ir suvienydami po vieninteliu ganytoju juos pašvęstų ir vestų į išganymą. Norėdami pratęsti šią apaštališką tarnystę iš kartos į kartą, dvylika apaštalų subūrė bendradarbius, rankų uždėjimu perduodami jiems Šventosios Dvasios dovaną, gautą iš Kristaus, tokiu būdu suteikiant kunigystės sakramento pilnatvę. Per nenutrūkstamą vyskupų įpėdinystę, gyvuojančią Bažnyčios tradicijoje, buvo išsaugota toji pirminė tarnystė ir todėl Viešpaties darbas tęsiasi ir vystosi iki pat mūsų laikų. Per vyskupą ir jo kunigų būrį su jumis yra ir pats Viešpats Jėzus Kristus, aukščiausiasis kunigas per amžius, - sakė popiežius Pranciškus ir tęsė:
Būtent Kristus per vyskupo tarnystę toliau skelbia išganymo Evangeliją ir pašventina tikinčiuosius per tikėjimo sakramentus: tai Kristus, kuris per vyskupo tėvystę, užaugina naujus savo kūno, t.y. Bažnyčios, narius; tai Kristus, kuris per vyskupo išmintį ir apdairumą veda Dievo tautą žemiškojoje piligrimystėje iki amžinosios laimės.
Tad su džiaugsmu ir padėka priimkite šį mūsų brolį, kurį vyskupai, rankų uždėjimu, priima į vyskupų kolegiją, sakė popiežius kreipdamasis į tikinčiųjų asamblėją, o kreipdamasis į naująjį vyskupą kvietė, kad susimąstytų apie tai, kad buvo išrinktas iš žmonių tarpo ir paskirtas žmonėms reikaluose, kurie liečią Dievą.
Skelbk Žodį kiekviena tinkama ir, kartais, netinkama proga; su didžiadvasiškumu ir doktrina perspėk, priekaištauk ir ragink, tačiau visuomet švelniai. Tavo kalba tebūna paprasta taip, kad visi suprastų. Ir nesakyk ilgų pamokslų!
Popiežius pralinksmino asamblėjos dalyvius priminęs, kaip įšventinamo vyskupo tėvas džiaugdavosi suradęs netoli esančią kitą parapiją, kurioje Mišios būdavo aukojamos be pamokslo...
Homilijos tebūna Dievo malonės perdavimas: paprastos, kad visi jas suprastų, o supratę norėtų tapti geresniais, - pridūrė jis.
Per tau pavestos tautos maldą ir auką semkis iš Kristaus šventumo pilnatvės daugialypius dieviškosios malonės turtus. Tau pavestoje Bažnyčioje Romoje būki ištikimu Kristaus slėpinių sergėtoju ir dalintoju. Paskirtas Tėvo savo šeimos vadovu, visuomet seki pavyzdžiu Gerojo Ganytojo, kuris pažįsta savo avis ir yra jų pažįstamas ir už jas ryžosi atiduoti gyvybę. Tėviškai ir boliškai mylėk visus, kuriuos Dievas tau pavedė. Būk atidus ir tiems, kurie nepriklauso Viešpaties kaimenei, nes ir jie tau pavesti Viešpatyje.
Priartėjus Gailestingumo metams prašau, kaip brolio, kad būtum gailestingas. Bažnyčiai ir pasauliui reikia gailestingumo. Mokyki kunigams ir seminaristams gailestingumo kelio, tiek žodžiais, tiek elgesiu. Dievo gailestingumas visuomet priima, jo širdyje yra vietos visiems, jis niekuomet neišvaro, o laukia, Ir tau linkiu, liudyki gailestingumą.
